Pereiti prie turinio

Kodėl rudenį lapai keičia spalvą ir kodėl verta dalį jų palikti

Rudeninės spalvos prasideda medžiui ruošiantis žiemai. Nukritę lapai taip pat turi paskirtį: jų sluoksnyje prieglobstį randa įvairūs vabzdžiai.

2 min. skaitymo 3 0
Geltonų ir oranžinių rudeninių lapų paklotė
Nuotr. PublicDomainPictures / Pixabay

Klausytis straipsnio

0:00 --:--

Įkeliamas garso įrašas…

Trumpai

Rudeninės spalvos prasideda medžiui ruošiantis žiemai. Nukritę lapai taip pat turi paskirtį: jų sluoksnyje prieglobstį randa įvairūs vabzdžiai.

Per kelias rudens savaites pažįstamas parkas gali pakeisti savo spalvas. Geltoni ir oranžiniai lapai atskleidžia medyje vykstančius pokyčius, o po kojomis susikaupęs jų sluoksnis tampa nedidele, lengvai nepastebima buveine.

Kur dingsta vasaros žaluma?

Žalią spalvą lapams suteikia chlorofilas. Šis pigmentas padeda sugerti šviesą, kurią augalas naudoja fotosintezei. Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, daugelis lapuočių pradeda ruoštis žiemai, o lapuose esantis chlorofilas palaipsniui suyra.

Tuomet labiau išryškėja kiti pigmentai, kuriuos vasarą užgožė žaluma. Pavyzdžiui, oranžinę spalvą gali suteikti karotenas, randamas ir morkose. Skirtingi pigmentų deriniai padeda paaiškinti, kodėl vieno medžio lapai atrodo auksiniai, o greta augančio medžio spalvos kitokios. Rudens vaizdą taip pat veikia temperatūra ir krituliai.

Lapo kritimas yra pasiruošimo dalis

Prieš atsiskirdamas nuo lapo medis susigrąžina dalį jame likusių maisto medžiagų. Lapo kotelio pagrinde susidaro specialus atsiskyrimo sluoksnis, jungtis silpnėja, ir galiausiai lapą nuplėšia vėjas arba jis nukrinta dėl savo svorio.

Spygliuočiai naudoja kitokią strategiją. Jų spygliai praranda mažiau vandens negu platūs lapai, todėl daugelis šių medžių išlaiko žalumą ir šaltuoju sezonu. Pasivaikščiojant verta palyginti ne tik medžių spalvas, bet ir lapų formą: ji padeda suprasti, kaip skirtingi augalai prisitaiko prie tų pačių metų laikų.

Nukritusių lapų sluoksnis nėra tuščias

Lapų paklotėje gali žiemoti drugelių ir kitų vabzdžių kiaušinėliai, vikšrai ar lėliukės. Ji taip pat padeda apsaugoti dirvoje besislepiančius vabzdžius nuo šalčio. Dėl to visiškai pašalinus lapus pašalinama ir dalis jų žiemojimo vietų.

Privačiame kieme galima palikti nedidelį netvarkomą kampą arba lapus atsargiai perkelti į lysvę ar prie želdinių. Jei tikslas yra išsaugoti žiemojimo buveines, vientisi lapai naudingesni už susmulkintus: smulkinant galima sunaikinti juose esančius gyvūnus. Tai paprastas būdas suderinti prižiūrimą kiemą su vieta gyvybei, kurios iš pirmo žvilgsnio nė nepastebime.

Demonstracinis pažintinis straipsnis, parengtas savarankiškai pagal nurodytus šaltinius. Nuotrauka – iliustracinė.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Ačiū už jūsų reakciją!

Komentarai

Parašykite komentarą

Prisijunkite arba komentuokite anonimiškai