Pereiti prie turinio

Kas iš tikrųjų krinta, kai danguje pamatome „krintančią žvaigždę“?

Trumpas šviesos brūkšnys danguje paprastai žymi mažos kosminės dalelės susidūrimą su atmosfera. Meteoras, meteoroidas ir meteoritas reiškia skirtingus dalykus.

2 min. skaitymo 3 2
Meteoro šviesos takas žvaigždėtame nakties danguje

Klausytis straipsnio

0:00 --:--

Įkeliamas garso įrašas…

Trumpai

Trumpas šviesos brūkšnys danguje paprastai žymi mažos kosminės dalelės susidūrimą su atmosfera. Meteoras, meteoroidas ir meteoritas reiškia skirtingus dalykus.

Staigus šviesos brūkšnys naktiniame danguje gali pasirodyti ir išnykti greičiau, negu spėjame jį parodyti šalia esančiam žmogui. Kasdienėje kalboje tai vadiname krintančia žvaigžde, nors pats reiškinys vyksta daug arčiau mūsų, Žemės atmosferoje.

Trys panašūs žodžiai, trys skirtingos reikšmės

Kosmose skriejanti nedidelė uolienos ar metalo dalelė vadinama meteoroidu. Tokios dalelės gali būti kilusios iš asteroidų, kometų ar kitų dangaus kūnų. Jų dydžiai labai skirtingi: nuo dulkių grūdelio iki gerokai didesnių gabalų.

Dideliu greičiu patekęs į atmosferą meteoroidas sukelia šviesos reiškinį, vadinamą meteoru. Jei dalis medžiagos išgyvena kelionę per atmosferą ir pasiekia žemės paviršių, tą likutį vadiname meteoritu. Todėl pamatytas meteorų lietus dar nereiškia, kad aplinkui bus galima rasti akmenų iš kosmoso. Smulkios kometų dalelės paprastai suyra atmosferoje.

Kodėl kartais meteorų būna daugiau?

Kometos ir kai kurie asteroidai savo orbitose palieka dalelių pėdsakus. Žemei skriejant aplink Saulę ir kertant tokį dalelių srautą, į atmosferą jų patenka daugiau. Tuomet stebime meteorų lietų, kuris gali kartotis panašiu metų laiku.

Lietaus pavadinimas dažnai siejamas su žvaigždynu, kurio kryptimi atrodo susitelkę meteorų keliai. Tačiau dalelės atskrieja ne iš to žvaigždyno žvaigždžių. Dangaus sritis padeda atpažinti reiškinį, o jo tikroji priežastis yra Saulės sistemoje pasklidusi medžiaga. Vien pavadinimo žinojimas todėl nepasako visos meteorų kilmės istorijos.

Stebėjimui svarbiausia platus dangaus vaizdas

Pradėti galima be sudėtingos įrangos. Pasirinkite vietą toliau nuo gatvių šviestuvų, patogiai atsisėskite ar atsigulkite ir stebėkite kuo didesnę dangaus dalį. Akims prisitaikyti prie tamsos verta skirti maždaug pusvalandį. Šilta apranga ir patogus pagrindas padės išlaukti ilgiau.

Nereikia atkakliai žiūrėti į vieną žvaigždę: meteorai gali pasirodyti skirtingose dangaus vietose. Užsirašyti stebėjimo laiką ir pastebėtų blyksnių skaičių gali būti įdomus asmeninis eksperimentas. Taip trumpas žvilgsnis į dangų virsta sąmoningu stebėjimu, o geriausiu atradimu kartais tampa vienas netikėtas šviesos takas.

Demonstracinis pažintinis straipsnis, parengtas savarankiškai pagal nurodytus šaltinius. Nuotrauka – iliustracinė.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Ačiū už jūsų reakciją!

Komentarai

Parašykite komentarą

Prisijunkite arba komentuokite anonimiškai